SAVIŽALA IR SAVIŽUDYBĖS RIZIKA: atpažinimas, vertinimas, pagalba, psichologinės krizės suvaldymas bei prevencija | Mokymai vyks 2026 m. vasario 12 d.

Nuotolinis seminaras

SAVIŽALA IR SAVIŽUDYBĖS RIZIKA: atpažinimas, vertinimas, pagalba, psichologinės krizės suvaldymas bei prevencija

Data: 2026 m. vasario 12 d.

Laikas: 17.00 – 21.15 val. (5 ak.val.)

Vieta – Zoom platforma 

Renginio tikslas - suteikti dalyviams moksliškai pagrįstas ir praktiškai pritaikomas žinias apie savižudybės riziką ir savižalą, padėti suprasti emocinio skausmo mechanizmus, išmokyti saugaus reagavimo ir kalbėjimo principų bei stiprinti tiek specialistų, tiek artimųjų ar pačių patiriančiųjų gebėjimą padėti sau ir kitam.

Renginio metu dalyviai:

1. Susipažins su savižudiškų minčių ir savižalos samprata, jų formomis ir priežastimis.
2. Išmoks atpažinti tiek atvirus, tiek netiesioginius savižudybės rizikos signalus kasdienėse situacijose.
3. Turės galimybę įgyti pagrindinius įgūdžius, kaip saugiai kalbėtis su žmogumi, patiriančiu savižudiškų minčių ar savižalos impulsus.
4. Susipažins, kokią funkciją savižala gali atlikti emocijų reguliavime ir kodėl ji dažnai tampa „išgyvenimo strategija“.
5. Sužinos mokslu grįstus metodus savižudybės rizikai valdyti ir savižalai mažinti.
6. Pažins bazinius saugumo planavimo principus ir pagrindines pagalbos kryptis.
7. Išmoks atpažinti savo ribas, galės mokinti, kaip padedant kitam nepakenkti sau ir žinoti, kada ir kaip nukreipti pagalbos toliau.

RENGINYS SKIRTAS

Gydytojams (visų profesinių kvalifikacijų), bendrosios praktikos slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, medicinos psichologams, psichologams, psichoterapeutams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, visuomenės sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams, dailės ir meno terapeutams. Taip pat visiems, kuriems ši tema aktuali asmeniškai:

• žmonėms, turintiems artimąjį, patiriantį savižudiškų minčių ar savižalos epizodų,
• asmenims, kurie patys išgyvena emocinę krizę, savižalos impulsus ar mintis apie gyvenimo beprasmiškumą,
• visiems, norintiems geriau suprasti, kaip kalbėtis apie šias temas.

Seminaras suteikia supratimą, palaikymą ir aiškias gaires, kur ir kaip ieškoti pagalbos.

Mokymų teorinė dalis sudarys apie 45 %, praktinė ir patyriminė – apie 55 %.

Praktinėje dalyje bus naudojami praktiniai pavyzdžiai, realios situacijos, refleksinės užduotys.

TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMATIKA

Savižudybė ir savižala yra kompleksiniai reiškiniai, kurių supratimas reikalauja aiškių teorinių modelių ir struktūruotų praktinių metodų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybė išlieka viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių, o savižala dažnai pasireiškia kaip pasikartojantis elgesys, skirtas laikinai sumažinti intensyvų emocinį skausmą (WHO, 2014).

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje savižudiškas elgesys aiškinamas per kelis tarpusavyje papildančius modelius. T. Joiner tarpasmeninė–psichologinė savižudybės teorija (Interpersonal-Psychological Theory of Suicide) teigia, kad savižudiškos mintys kyla esant suvoktam naštos jausmui ir priklausymo trūkumui, o perėjimas prie veiksmų siejamas su gebėjimu žaloti save, kuris formuojasi per ankstesnę savižalą ar pasikartojančias skausmingas patirtis (Joiner, 2005). Šis modelis leidžia geriau suprasti savižalos ir savižudybės rizikos ryšį.

Savižalos supratimui plačiai taikomas funkcinis elgesio modelis, ypač kognityvinės elgesio terapijos ir dialektinės elgesio terapijos (DBT) rėmuose (Linehan, 1993). Pagal šį požiūrį savižala atlieka konkrečias funkcijas: emocijų reguliavimo, įtampos mažinimo, disociacijos nutraukimo ar savęs baudimo. Tai paaiškina, kodėl savižala gali tapti sunkiai nutraukiamu elgesiu – ji trumpam sumažina kančią, bet ilgainiui didina riziką. Vertinant ir valdant savižudybės riziką, vis daugiau dėmesio skiriama struktūruotiems, įrodymais pagrįstiems metodams. Vienas iš jų – CAMS (Collaborative Assessment and Management of Suicidality) modelis, kuris orientuotas į bendradarbiavimu grįstą savižudiškumo vertinimą ir individualizuotą rizikos valdymą, sutelkiant dėmesį į vadinamuosius „savižudiškumo variklius“ (Jobes, 2016). CAMS padeda ne tik įvertinti riziką, bet ir kurti aiškų, pacientui suprantamą pagalbos planą.

Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, kad tiesioginis, aiškus klausimas apie savižudiškas mintis nedidina savižudybės rizikos, o priešingai – leidžia sumažinti izoliaciją ir padeda laiku suteikti pagalbą (Dazzi et al., 2014). Vis dėlto tiek specialistai, tiek artimieji dažnai stokoja žinių, kaip šiuos modelius taikyti realiose situacijose, ypač susiduriant su pasikartojančia savižala ar suicido rizika.

Šis seminaras remiasi minėtais teoriniais modeliais ir metodais, siekdamas suteikti dalyviams aiškią struktūrą, kaip atpažinti savižudybės riziką, suprasti savižalos mechanizmus ir taikyti saugius, įrodymais pagrįstus reagavimo būdus. 

NAGRINĖJAMOS TEMOS

• Ką reiškia frazė „nesinori gyventi“: psichologinis, o ne pažodinis supratimas?
• Skirtingi suiciodologiniai modeliai aiškinantys savižudybės mechanizmus ir atskleidžiantys savižudybės procesą.
• Savižalos formos ir jų psichologinės funkcijos (emocijų reguliavimas, įtampos mažinimas, disociacijos nutraukimas).
• Rizikos ir apsauginiai veiksniai asmens, šeimos ir socialiniame kontekste.
• Kaip kalbėtis apie savižudybę: klausimų, teiginių formuluotės ir dažniausios klaidos?
• Kaip stabdyti savęs žalojimą ? (Dialektinės elgesio terapijos principai ir krizių valdymo metodai)
• Kada ir kaip ieškoti profesionalios pagalbos?
• Saugumo plano sudarymo pagrindiniai kriterijai.
• Pagalbos teikėjo ir artimojo savisauga: ribos, bejėgiškumo jausmas, emocinis krūvis.

Mokymų metų bus pateikiami METODAI

• Psichoedukacija apie suicido riziką ir savęs žalojimą;
• Funkcinė savižalos analizė (remiantis CBT – kognityvine elgesio terapija);
• Grandininė savižudybės rizikos ir savęs žalojimo anallizė (remiantis DBT – dialektine elgesio terapija);
• Suicido rizikos įvertinimas ir saugumo plano sudarymas pagal CAMS formas;
• Krizių valdymo metodai remiantis DBT, ACT, atjautos terapijos, CBT principais.

Mokymų dalyvių ĮGYJAMOS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

• Geriau atpažįsta pavojingas situacijas ir signalus.
• Supranta savižalos ir savižudiškų minčių psichologinius mechanizmus.
• Išmoksta saugiau ir ramiau kalbėtis apie sunkias temas.
• Žino, ką galima padaryti iš karto, o kada būtina ieškoti papildomos pagalbos.
• Įgyja daugiau vidinio aiškumo ir sumažina bejėgiškumo jausmą.

DALYVIUI GAUNAMA NAUDA

• Didesnis saugumo jausmas susidūrus su šia tema.
• Praktiniai įrankiai, tinkami tiek profesiniame, tiek asmeniniame kontekste.
• Normalizuojamas emocinis skausmas ir mažinama stigmatizacija.
• Sustiprinamas gebėjimas būti šalia, be spaudimo, bet su atsakomybe.
• Aiškesnės kryptys, kur ir kada kreiptis pagalbos.

Dalyvavimo mokestis:

Iki vasario 5 d. – 39 €

Po šios datos – 59 €

Lektoriaus pristatymas

Inga Juodkūnė – psichologė, psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) trenerė, terapinio rašymo ekspertė, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų lektorė, knygų „Rytoj vėl patekės saulė“ ir „Vilties knyga“ autorė. Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos bei Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos narė.