Darbo su beviltiškumu galimybės ir vilties skatinimas psichoterapijoje | Mokymai vyks 2025 m. balandžio 28 d.

Praktinis nuotolinis seminaras

Darbo su beviltiškumu galimybės ir vilties skatinimas psichoterapijoje

2024 m. balandžio 28 d. (5 ak.val.) Renginys vyks nuotoliniu būdu (Zoom platformoje) 17:00 - 21:15 val.

Lektoriai: gydytojas-psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir psichologas-psichoterapeutas Dalius Kurlinkas

Seminaro tikslas – supažindinti dalyvius su mokslu ir įrodymais grįsta beviltiškumo ir vilties samprata šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir neuromoksle, taip pat supažindinti su įrodymais grįstomis intervencijomis bei jų taikymo galimybėmis, dirbant su beviltiškumą patiriančiais asmenimis.

Daug dėmesio seminare bus skiriama praktiniam žinių apie beviltiškumo išgyvenimą ir vilties skatinimą taikymui, siekiant efektyviau pasinaudoti šiuolaikinės psichologijos, psichoterapijos ir neuromokslo galimybėmis padedant žmonėms, kurie patiria gilų beviltiškumą.

Renginys skirtas: gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), medicinos psichologams, psichologams, psichoterapeutams, meno terapeutams bei visiems, kam ši tema aktuali.

Specialistams išduodamas kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas. 

Seminaro uždaviniai

• Supažindinti seminaro dalyvius su:
  • beviltiškumo ir vilties samprata šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir neuromoksle,
  • beviltiškumo ir vilties sąsajomis su įvairiais gyvenimo aspektais,
  • polinkio išgyventi beviltiškumą ir viltį sąsajomis su asmenybės bruožais, 
  • beviltiškumo ir psichikos sutrikimų sąsajomis,
  • įrodymais grįstomis intervencijomis ir jų taikymo galimybėmis dirbant su beviltiškumą išgyvenančiais asmenimis (Kognityvinė elgesio terapija (KET), Dialektinė elgesio terapija (DBT), Vilties terapija (HT), Pozityviosios psichologijos intervencijos (PPI)). 
• Atsakyti į seminaro dalyvių klausimus.

Nauda dalyviui

• Išmoksite geriau atpažinti ir suprasti beviltiškumo išgyvenimą ir jo sąsajas su įvairiais gyvenimo aspektais.
• Sužinosite aiškius ir įrodymais bei klinikine praktika grįstus metodus ir intervencijas, jų taikymo principus, kurie leis suteikti efektyvesnę pagalbą žmonėms, kurie patiria beviltiškumą bei jiems padėti puoselėti realistišką viltį.

Temos aktualumas ir problematika

Beviltiškumą galima apibūdinti kaip patyrimą ir būseną, kuri apima emocinius, motyvacinius ir kognityvinius elementus, ir kurios metu dominuoja intensyvios nemalonios emocijos bei neigiami lūkesčiai, lydimi įsitikinimų, kad problemos yra neišsprendžiamos, o norimi rezultatai nepasiekiami ir kad jokie pačio asmens bei kitų žmonių veiksmai neduos prie norimo rezultato (Beck et al., 1975; Abramson et al., 1989; Cheavens ir Whitted, 2023).

Trumpalaikis beviltiškumo išgyvenimas yra neišvengiama, natūrali ir universali bendražmogiškosios būties patyrimo dalis, kuris gali kilti reaguojant į gyvenimo iššūkius. Tačiau beviltiškumas gali būti ir tam tikrų psichikos sutrikimų simptomas. Ilgalaikis beviltiškumo patyrimas yra susijęs su prastesne gyvenimo kokybe, įvairiais psichikos sutrikimais (ypač depresija ir distimija), savižudiškomis mintimis ir padidėjusia savižudybės rizika. Ilgalaikis beviltiškumo patyrimas dažnai apsunkina įvairių sutrikimų gydymo eigą (Beck et al., 1975; Beck, 2006; Scogin et al., 2016; Kocalevent et al., 2017; Qiu et al., 2017; Cheavens ir Whitted, 2023).

Vilties jausmas yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikata, psichologine gerove ir psichologiniu atsparumu. Realistiška viltis bei jos puoselėjimas yra vienas iš svarbių universalių bendrųjų psichoterapijos veiksmingumo veiksnių. Psichoterapijoje viltis veikia kaip pokyčių procesų katalizatorius, tarsi kaip kelrodė žvaigždė, padedanti skatinti klientus atkakliai siekti savo norimų tikslų, priimti pokyčius, susidurti su iššūkiais ir tikėti geresnės (ar kitokios) ateities galimybe bei ją įsivaizduoti. Taip pat viltis veikia ir tarsi kaip pagalvė, leidžianti lengviau priimti įvairias suvokiamas nesėkmes ir problemas, į jas žvelgti kaip į įveikiamus laikinus iššūkius (Frank, 1993; Brody ir Miller, 2011; Tambling, 2012; Constantino et al., 2018; Cheavens ir Whitted, 2023).

Specialistams, norintiems efektyviai padėti žmonėms, kurie patiria beviltiškumą, yra pravartu suprasti ir mokėti taikyti įrodymais bei klinikine praktika grįstus darbui su beviltiškumu ir vilties skatinimu skirtus terapinius principus, metodus ir jais paremtas intervencijas (tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), Vilties terapija (HT), Pozityviosios psichologijos intervencijos (PPI) ir pan.) (Hernandez ir Overholser, 2021; Colla et al., 2022; Cheavens ir Whitted, 2023).

Apie lektorius

Julius Neverauskas, medicinos daktaras, gydytojas-psichoterapeutas, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas, LSMU Neuromokslų instituto elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotojas.

Dalius Kurlinkas - psichologas-psichoterapeutas, Klaipėdos universiteto psichologijos katedros lektorius, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kurso lektorius. 

Dalyvavimo mokestis: Iki 2025 balandžio 22 d. mokymų kaina – 39 eur, vėliau – 59 eur.

Užsiregistruoti ir susimokėti už renginį galima

El. parduotuvėje: https://parduotuve.zmogausinstitutas.lt/products/3056771 

Mokymosi sistemoje: 

https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/courses/darbo-su-beviltiskumu-galimybes

Plačiau apie prenumeratas:  https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/pages/prenumerata