Autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys. Kodėl jis atsiranda ir kaip padėti?

Lektoriai: psichologė-psichoterapeutė Inga Juodkūnė, gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas

 

TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMATIKA

 

Autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra aktuali bei svarbi tema šiandieniniame kontekste, kai susiduriame su aukštu ir didėjančiu streso lygiu, psichologiniu spaudimu būti „ ... iausiu“, kai gyvename apsupti ir lydimi aukštų socialinių, profesinių standartų ir lūkesčių. Šie elgesio modeliai daro didelę įtaką ne tik asmeninei gerovei, bet ir darbo aplinkai, socialiniams santykiams.

Save sabotuojantis elgesys – tai veiksmų ar elgesio modelių rinkinys, kuris trukdo pasiekti asmeninius tikslus ar sėkmę, dažnai dėl vidinių konfliktų ar baimių. Sabotuojantis elgesys gali pasireikšti savikritika, perfekcionizmu, atidėliojimu, disfunkciniais/“toksiškais“ santykiais, per dideliu darbo krūviu ir pan. Autodestrukcinis elgesys – tai elgesys, kuris sąmoningai arba nesąmoningai kenkia asmens fizinei ar/ir emocinei gerovei.   

Tyrimai rodo, kad nemaža dalis žmonių pasąmoningai užsiima savęs sabotavimu. Vieno tyrimo duomenimis, apie 63,3 % žmonių nurodo bent vieną savęs sabotavimo atvejį, t. y. veiksmus, kurie gali rimtai pakenkti jų santykiams The Relationship Between Medically Self-Sabotaging Behaviors and Borderline Personality Disorder Among Psychiatric Inpatients - PMC (nih.gov) Bendrai analizuojant tyrimus, galima matyti, kad darbo aplinkoje save sabotuojantis elgesys būdingas nuo 10% iki 30% Self-Sabotaging: Why It Happens and How To Stop (health.com) Pažvelgus į akademinę sritį, matyti, kad prokrastinacijos tyrimai, kas rodo save sabotuojantį elgesys studentams būdingas apie 15% - 25% Frontiers | A Theoretical Review on the Impact of EFL/ESL Students’ Self-Sabotaging Behaviors on Their Self-Esteem and Academic Engagement (frontiersin.org)

Tyrimai rodo, kad apie 5% suaugusiųjų per savo gyvenimą buvo įsitraukę į savižalos elgesį, o paaugliai turi žymiai didesnį savižalos paplitimą -  apie 17%​ Important Facts and Statistics About Self-Harm: Prevalence, Risk Factors, & More (therecoveryvillage.com)

Paminėta statistika rodo, kad autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra dažnai pasitaikantis žmonių elgesyje, o tai lemia temos aktualumą ir svarbumą.

Autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys yra kompleksiški ir sunkiau identifikuojami dėl kelių priežasčių:

·  Tai “pasislėpęs” arba nesąmoningas elgesio modelis - daugelis autodestrukcinio elgesio formų, ypač savęs sabotavimas, gali būti subtilios ir lengvai racionalizuojamos, todėl jos lieka nepastebėtos arba netinkamai interpretuojamos. Pasak tyrimų, žmonės, kurie užsiima prokrastinacija ar yra linkę į perfekcionizmą, dažnai nesuvokia, kad tai yra save sabotuojantis elgesys, kuris trukdo jų sėkmei ir gerovei.

·    Daugialypės priežastys: autodestrukcinio elgesio priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su kompleksiniais psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Vaikystės traumos, žema savivertė, emocijų reguliavimo sunkumai, socialinė izoliacija ir kitos priežastys gali lemti šių elgesio modelių atsiradimą.

·    Autodestrukcinis elgesys negatyviai veikia psichikos būklę ir kartais veda į ilgalaikes negatyvias pasekmes, tokias kaip priklausomybes ar didina savižudybės riziką. Todėl tai tik patvirtina, kodėl būtina tinkamai identifikuoti tokį elgesį ir laiku išmokti jį valdyti.

 

SEMINARO  TIKSLAS - supažindinti dalyvius su savęs sabotavimo elgesio priežastimis ir formomis [savikritika, atidėliojimu, perfekcionizmu, disfunkciniais („toksiškais“) santykiais, žalojančiai per dideliu darbo krūviu ir pan.], su autodestrukcinio elgesio priežastimis ir formomis [polinkiu į piktnaudžiavimus, priklausomybes ir savižalą] ir su efektyviausiomis šiuolaikinės psichoterapijos metodikomis , kurios padeda įveikti autodestrukcinio ir save sabotuojančio elgesio pasireiškimus.

 

SEMINARAS SKIRTAS:

·      Gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), medicinos psichologams, psichologams, psichoterapeutams, akušeriams, meno terapeutams ir kitiems specialistams, dirbantiems su klientais, kuriems būdingas savidestrukcinis ar save sabotuojantis elgesys. Seminaras suteiks šiems specialistams naujų kompetencijų (žinių, metodų ir praktinių įrankių), kaip atpažinti šiuos elgesio modelius ir gydyti pažeidžiamus žmones;

·      Visiems, kam tema yra aktuali ir įdomi.

·      Bus išduodamas 4 val. trukmės dalyvio pažymėjimas.

 

SEMINARO UŽDAVINIAI:

·         Supažindinti mokymų dalyvius su autodestrukcinio elgesio ir save sabotuojančio elgesio prigimtimi ir pasireiškimo formomis

·         Suteikti žinių, kaip identifikuoti savidestrukcinio ir save sabotuojančio elgesio modelių priežastis ir pačius elgesio pasireiškimus

·         Suteikti praktinių žinių apie šiuolaikinės psichoterapijos metodus, padedančius esant save sabotuojančiam ar autodestrukciniam elgesiui

·         Išmokyti konkrečių praktinių metodikų, padedančių suvaldyti autodestrukcinį elgesį ir savižalą.

·         Supažindinti su praktiniais įgūdžiais, kuriuos gali naudoti asmenų, pasižyminčių autodestrukciniu elgesiu artimieji (ypač tokių paauglių tėvai) ir patys asmenys.

 

SEMINARO PROGRAMA

 

·         Kas yra autodestrukcinis ir save sabotuojantis elgesys, kokios šios elgesio pasireiškimo formos kasdieniniame gyvenime, darbo aplinkoje, asmeniniuose santykiuose.

·         Kokios yra priežastys dėl kurių žmonės gali sabotuoti savo sėkmę ar būti linkę į savidestrukciją, įskaitant vaikystės traumas, žemą savivertę, nerimą ir depresiją. Kokios autodestrukcinio elgesio priežastys? Kodėl sunku sustoti save žaloti?

·         Kokios psichoterapinės priemonės yra efektyviausios dirbant su autodestrukciniu elgesiu (tame tarpe ir savižala) ir save sabotuojančiu elgesiu (savikritika, perfekcionizmu, atidėliojimu ir pan.)

·         Kaip stabdyti savižalą? Kaip elgtis šalia esantiems ir padėti sau?

·         Klausimai – atsakymai.

 

Nauda dalyviams

Susipažins su aiškiais ir mokslu grįstais metodais, kurie padeda efektyviai įveikti įvairias savidestrukcinio  ir save sabotuojančio elgesio formas.  

 

Renginio dalyviai papildomai gaus:

1.     Renginio medžiagą-skaidres, praktines rekomendacijas ir kitas priemones, kurias galės pritaikyti darbe su klientais, rekomenduojamą literatūros sąrašą.

2.     Galimybę tiesiogiai klausti jiems aktualių klausimų ir čia pat gauti atsakymus.

3.     Pilną seminaro vaizdo įrašą. Seminaro dalyviai turės galimybę net 12 mėnesių šiuo įrašu naudotis už jau sumokėtą kainą.

Seminaro dalyviai po seminaro gaus jo video įrašą (ir kitą lektorių pateiktą medžiagą), kurį galės peržiūrėti NET 12 mėn.

 

 MAXI prenumeratoriams - NEMOKAMAI

Plačiau apie prenumeratas: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/pages/pradzia

 

Apie seminaro lektorius

Julius Neverauskas – gydytojas psichoterapeutas ir neurologas, medicinos daktaras, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kursų vadovas, lektorius ir supervizorius. Yra pravedęs daugiau negu 100 įvairių seminarų gydytojams, psichologams ir kitiems sveikatos specialistams. Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Inga Juodkūnė – psichologė psichoterapeutė, šiuolaikinės kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė, sertifikuota įsisąmoninimu grįstų intervencijų mokytoja/instruktorė, veda seminarus ir mokymus podiplominėse LSMU psichoterapijos studijų programose.

Inga Juodkūnė – psichologė-psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo trenerė, autobiografinio romano ,,Rytoj vėl patekės saulė“ ir ,,Vilties knyga“ autorė. Tinklaraščio www.atspirtiestaskas.lt autorė.