Seminaro aktualumas:
Labai didelė dalis žmonių socialinėse situacijose patiria nerimą ir gėda, bei kitus nemalonius jausmus, kuriuos lydi gausūs kūno pojūčiai. Tokie jausmai yra būdinga labai daug žmonių ir tik pavieniai žmonės įvardina, kad nejaučia socialinio nerimo. Visgi daliai žmonių šie jausmai stipriai apsunkina gyvenimą.
Kas yra socialinis nerimas? Tai nerimas, atsirandantis socialinėse situacijose, kai žmogus yra matomas kitų žmonių. Nuo šio nerimo kenčiantis žmogus vengia socialinių situacijų, bijo ir vengia elgtis tokiu būdu, kuris galėtų sukelti nepatogumą ar pažeminimą.
Apie 7 proc. žmonių per savo gyvenimą suserga socialinio nerimo sutrikimu. Tokiems žmonėms nemalonūs jausmai socialinėse situacijos stipriai trukdo gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą. Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, uždirba mažesnius atlyginimus, dažniau suserga kitais psichikos sutrikimais, turi mažesnius socialinius ryšius. Socialinis nerimas dažnai būna susijęs su pakitusiu savivertės jausmu, savęs kritikavimu arba kritikos baime.
Kai žmogus pradeda jaustis stebimas kitų žmonių, kyla nerimas, kuris provokuoja daug įvairių pojūčių - rankų virpėjimą, paraudimą, prakaitavimą. Šie simptomai, kartais progresuojantys iki panikos jausmo dar daugiau sustiprina nerimą ir didina situacinį vengimą.
Deja, šiuos pojūčius jaučiantys žmonės labai ilgai atidėlioja šios problemos sprendimą ir dažnai ji tik gilėja. Taigi yra labai svarbu bandyti sau padėti kuo anksčiau.
Seminare aptariamos temos:
Seminaras skirtas:
Mokymai yra skirtas asmenims, kurie patiria nerimą, gėdą ir kitus nemalonius jausmus ir pojūčius ir šie jausmai trukdo kasdienybėje. Mokymai bus naudingi žmonėms, kurie jaudinasi bei nerimauja socialinėse situacijose, viešo kalbėjimo metu, bendraudami su nepažįstamais žmonėmis ir taip ypač tiems, kurie apskritai vengia socialinių situacijų arba tose situacijose jaučiasi labai nejaukiai.
Jei pastebite:
- kad atsidūrus kitų žmonių dėmesio centre jaučiatės nejaukiai,
- jog neretai bijote, kad pasakysite ar padarysite ką nors ne taip ir apsikvailinsite,
- jei baiminatės, kad kiti pastebės, kaip nerimaudami prakaituojate, raustate ar drebate,
- jei ateina mintys, kad kiti pamanys, jog esate keisti,
- pradėjote vengti socialinių situacijų arba jose jaučiatės nejaukiai, tuomet jums gali padėti nuoseklus darbas, paremtas kognityvine elgesio terapija. Įrodyta, jos efektyvumas gydant socialinį nerimą siekia net 85%.
Seminaro metu bus pateikiami moksliškai įrodyti šiuolaikinių psichoterapijų metodai, kuriuos galima pritaikyti padedant sau. Seminaro turinys yra paremtas Kognityvine ir Elgesio terapija, Schemų terapija, ACT bei dėmesingo įsisamoninimo technikomis.
Seminaro metu bus pateikta:
- Socialinio nerimo veikimo mechanizmo išsiaiškinimas.
- Mąstymo klaidų pastebėjimas ir mokymasis atsikirsti negatyvioms automatinėms mintis.
- Mokymasis keisti santykį su negatyviomis automatinėmis mintimis.
- Savo įsitikinimų atpažinimas ir galimybės juos keisti bei kurti naujus įsitikinimus.
- Vengimo bei saugumo siekiančio elgesio fiksavimas.
- Kitokio elgesio formavimas bei laipsniška ekspozicija.
- Dėmesio perkėlimo ir valdymo galimybes naudojant mindfulness technikas.
- Schemų terapijos technikos, skirtos savęs stiprinimui.
Seminaro metu sužinosite apie, mokysitės, išbandysite ir praktikuosite:
- veiksmingus kognityvinės elgesio terapijos metodus, kaip dirbti ir sumažinti savo socialinį nerimą;
- apie svarbius socialinio nerimo formavimosi, atpažinimo ir valdymo faktorius;
Seminaras yra orientuotas yra praktikinius patarimus, kuriuos galėsite panaudoti sveikimui nuo socialinio nerimo. Seminaro metu jums nereikės kalbėti, įjungti savo kamaros, jeigu to nenorėsite daryti.
Adomas Bieliauskas
Medicinos gydytojas, psichiatrijos rezidentas, studijuojantis ir praktikuojantis kognityvinę ir elgesio terapiją. 2012 – 2018 m. – baigtas medicinos magistras Vilniaus Universitete Medicinos fakultete. Nuo 2017 m. – Kognityvinės ir elgesio terapijos kursantas LSMU. Nuo 2018 m. psichiatrijos rezidentas VU. Yra parašęs knygą apie pirmąsias savo patirtis pradėjus taikyti psichoterapinius metodus – “Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys”
