Kas tai yra emocinis nuovargis, kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir besitęsiančią būseną? Kas dažniau patiria emocinį nuovargį? Kaip atpažinti perdegimą, perdegimo signalus? Kokios galimos organizacinės ir asmeninės perdegimo priežastys?
Emocinis pervargimas ir perdegimo sindromas. Kaip padėti sau ir atpažinti bei nustoti "perdeginėti"?
Emocinis pervargimas ir perdegimo sindromas. Kaip padėti sau ir atpažinti bei nustoti "perdeginėti"?
Įprasta kaina
€59,00 EUR
Įprasta kaina
Išpardavimo kaina
€59,00 EUR
Vieneto kaina
per
Seminaro tikslas
Šiais laikais apie perdegimo sindromą yra girdėjęs beveik kiekvienas dirbantis žmogus, tačiau apie gilumines šio reiškinio priežastis ir kodėl vieni žmones yra labiau linkę „perdegti“ bei nuolat jaučia emocinę įtampą, o kodėl kiti su tuo susidoroja lengviau, žino nedaugelis.
Neretai galime išgirsti mintis, jog emocinis pervargimas - tai tik darboholikų problema, ir jei nesijauti tokiu, reiškia „manęs tai nepalies“. Kitaip tariant, medicininę diagnozę „perdegimo sindromas“ lydi klaidingi stereotipai, nežinia ir net ignoravimas. Moksliniai tyrimai rodo, jog kuo mažiau žinoma apie šią diagnozę, kuo menkesnės žinios apie priežastis, simptomus, pasireiškimą, tuo daugiau šansų, kad perdegimo sindromo atvejų skaičius didės, jis bus diagnozuotas sunkesnės formos ir padėti sergančiam bus sunkiau. Paradoksalu, tačiau perdegimo kaip reiškinio tyrinėjimo patirtis rodo, jog vieną gražią dieną susirgti perdegimo sindromu gali ir kiekvienas dirbantis ar bet kokia kita, įsipareigojimų ir atsakomybių kupina veikla užsiimantis žmogus. Moksliniai įvairių pasaulio universitetų tyrimai rodo, kad nuo perdegimo reiškinio neapsaugo nei santykinai palankus amžius, nei lytis, nei specialybė, nei pareigos. Taip pat aiškiai nustatyta, kad net yra tam tikros profesijos, kurių atstovams rizika perdegti yra gerokai didesnė. Darboholizmas arba perdėtas darbo sureikšminimas ir savo vertės susiejimas tik su profesine veikla taip pat sąlygoja didelę perdegimo riziką. Seminare nagrinėsime ir nuostatas, kurios atveda žmones į savęs identifikacijos ir susiliejimo su specialybe, profesija, pareigomis būsenas ir kokias grėsmes tai ilgainiui kelia žmogaus psichologinei savijautai.
Seminaro lektoriai
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Rūta Kažimėkienė
Medicinos gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutė.