Kognityvinės ir elgesio terapijos galimybių išplėtimas, naudojant PRIĖMIMO ir ĮSIPAREIGOJIMO TERAPIJĄ (ACT)

Pagrindiniu ACT autoriumi laikomas amerikietis Steven C. Hayes. ACT sistemoje laikoma, kad žmogaus kančia kyla ne vien dėl patologinių procesų, bet yra natūrali gyvenimo dalis, kurios atsiradimą ir išplitimą iš dalies lėmė kalba. Kalba ir žodžiais suformuluotos taisyklės padėjo žmonėms labai efektyviai perduoti informaciją ir buvo itin naudingos daugelyje gyvenimo sričių, šios taisyklės buvo pradėtos taikyti ir tose srityse, kur negali būti veiksmingos. ACT laiko, kad viena iš sričių, kur žmonės bando nesėkmingai pritaikyti šias žodines taisykles, yra įvairių vidinių potyrių, pavyzdžiui, minčių, emocijų, somatinių pojūčių ir prisiminimų, kontrolė. Teigiama, kad žmonės vaikams gana anksti ima perdavinėti informaciją, jog emocinę būklę, mintis ir pan. galima ir reikia valdyt, pavyzdžiui, „Tiesiog negalvok apie tai“, „Pamirš tai“, „Nebijok“ ir panašiai. Nors nemaža dalis žmonių šias taisykles sugeba pritaikyti ir gana sėkmingai tvarkytis, kitiems tokios strategijos nepadeda, ir tie, kurie kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, pasak ACT autorių, dažnai yra žmonės, nesėkmingai bandantys taikyti vidinių potyrių kontrolės strategijas. Tam tikrų išgyvenimų vengimas (angl. experiential avoidance) ACT įvardijamas kaip viena iš didžiausių problemų ir svarbiausių psichopatologijos priežasčių. ACT‘e žmogus mokomas stebėti mintis ir emocijas iš šalies, „padaryti joms vietos“ ir su jomis nesitapatinti bei ugdyti savyje stebėtojo poziciją.