Dr. Julius Neverauskas seminaro metu pateiks pagrindinius faktus apie bipolinį sutrikimą, kuriuos reikia žinoti visiems, kurie su juo susiduria, taip pat naujausius duomenis apie bipolinio sutrikimo vystymąsi ir visas gydymo galimybes, remiantis šiuolaikinio neuromokslo duomenimis.
Dalius Kurlinkas pateiks šiuolaikinio psichologijos ir psichoterapijos mokslo žiniomis bei praktika grįstas pagalbos metodikas, kurias, turint bipolinį sutrikimą, sėkmingai galima taikyti praktiškai sau, taip pat padėti bipolinį sutrikimą turinčiam asmeniui.
Daug dėmesio seminare bus skiriama praktiniam pagalbos metodų nagrinėjimui, praktinių pavyzdžių ir atvejų iliustracijoms.
Renginys skirtas: visiems (ir visuomenei, ir specialistams) kam aktuali bipolinio sutrikimo tema. Daug praktinių žinių seminare gaus sergančiųjų bipoliniu sutrikimu artimieji bei visi, norintieji sužinoti ir mokytis naujausių psichoterapinių ir savipagalbos metodų, padedančių valdyti šią ligą.
NAGRINĖJAMOS TEMOS
- Seminaro metu susipažinsime su bipolinio ir susijusių sutrikimų samprata šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir psichiatrijoje (remiantis DSM-5-TR ir TLK-11 kriterijais).
- Kada esant asmenybės ypatumams ir sutrikimams jau reikia kreiptis į specialistus, o kada tokios būtinybės dar nėra?
- Nagrinėsime bipolinio ir susijusių sutrikimų paplitimą, etiologiją ir rizikos veiksnius, eigą ir prognostinius veiksnius, dažniausiai pasitaikančius gretutinius sutrikimus.
- Dalyviai gaus praktinių žinių apie naujausius neuromokslo duomenis, pagrindžiančius efektyvų bipolinio sutrikimo gydymą ir jo metodus.
- Susipažinsime su labiausiai tyrinėtomis ir daugiausia mokslinių įrodymų turinčiomis intervencijomis ir jų taikymo principais (farmakoterapija, kognityvinė-elgesio terapija, tarpasmeninė ir socialinio ritmo terapija (IPSRT) ir nuotaikos veiksmo psichologinė programa (MAPP)).
- Nagrinėsime būdus kaip padėti artimajam, kuris serga bipoliniu sutrikimu.
- Nagrinėsime būdus kaip padėti sau, sergant bipoliniu sutrikimu.
- Atsakysime į Jums rūpimus klausimus.
Seminaro lektoriai
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Dalius Kurlinkas
Medicinos psichologas, kognityvinės ir elgesio krypties psichoterapeutas, dėstytojas.
Temos aktualumas ir problematika
Apie 2% žmonių serga bipoliniu sutrikimu (Clemente et al., 2015; Rowland ir Marwaha, 2018). Bipolinis sutrikimas dažnai itin apsunkina ir sutrikdo tiek sergančiojo, tiek jo artimųjų gyvenimus. Šio sutrikimo turėjimas yra susijęs su dažnesnėmis tarpasmeninėmis problemomis, konfliktais, finansinėmis ir netgi teisinėmis problemomis, prastesne gyvenimo kokybe bei prastesniu funkcionavimu apskritai (Rademacher et al., 2007; Scott, 2011). Apie 65% bipolinį sutrikimą turinčių asmenų turi bent vieną gretutinį sutrikimą, 43% turi du gretutinius sutrikimus. Vienas dažniausių gretutinių sutrikimų (apie 50% atveju) yra medžiagų vartojimo sutrikimas (priklausomybė), taip pat itin dažnai pasitaiko ir nerimo sutrikimai (Weissman ir Johnson, 1991; Strakowski et al., 1992; Cassidy et al., 2001; McElroy et al., 2001; Pavlova et al., 2015). Iš visų psichikos sutrikimų, asmenys, sergantys bipoliniu sutrikimu, pasižymi viena didžiausių savižudybės rizikų. Bipoliniu sutrikimu sergantys asmenys turi 15 kartų didesnę riziką įvykdyti savižudybę, lyginant su bendrąja populiacija. Apie 10–20% bipolinį sutrikimą turinčių asmenų miršta dėl savižudybės, apie trečdalis gyvenimo eigoje yra bent kartą bandę nusižudyti. Bipolinio sutrikimo turėjimas didina ir savęs žalojimo riziką (Chen ir Dilsalver, 1996; Goodwin ir Jamison, 1990; Müller-Oerlinghausen et al., 2002; Hawton et al., 2005; Webb et al., 2014).
Deja, dėl visuomenėje vyraujančių stigmų, tinkamos pagalbos laiku negavimo ir dėl įvairių kitų asmeninių ir tarpasmeninių priežasčių nemaža dalis bipolinį sutrikimą turinčių asmenų nėra linkę tiksliai laikytis numatyto gydymo plano (nesilaiko gydytojo nurodymų, nereguliariai vartoja vaistus, periodiškai praleidžia, keičia vaistų dozes, vartoja per dideliais ar per mažais kiekiais, užmirštama juos laiku išgerti, savavališkai nutraukia jų vartojimą ir t.t.), kas didina ligos epizodų atkryčio tikimybę ir dažnį, dar labiau apsunkina ligos eigą, prastina funkcionavimą (Keck et al, 1996; Weiss et al., 1998; Svarstad et al., 2001; Scott ir Pope, 2002). Tuo tarpu nuoseklus ir sistemingas gydymasis ir gydymosi plano laikymasis padeda sumažinti ligos atkryčių tikimybę ir gerina asmens funkcionavimą (National Institute for Health and Care Excellence [NICE], 2014; Jauhar, McKenna ir Laws, 2016; Chatterton et al., 2017; Miklowitz, Cipriani ir Goodwin, 2017; Bert et al., 2023).
