Kalbėsime, apie psichikos ir kūno ryšį, kaip esame valdomi įmpulsų reaguoti ir patiriame pasekmes, o įtraukę įsisąmonintą dėmesingumą, galime pasirinkti norimas pasekmes ir vietoj reaktyvių tapti smalsiais ir kūrybiškais.
Kūnas, kaip tikrieji mūsų namai. Kalbėsime, apie psichikos ir kūno ryšį, kaip esame valdomi įmpulsų reaguoti ir patiriame pasekmes, o įtraukę įsisąmonintą dėmesingumą, galime pasirinkti norimas pasekmes ir vietoj reaktyvių tapti smalsiais ir kūrybiškais. Apie mindfulness naudą sveikatai, kai sergame - savo būsenų priėmimą, sergant lėtinėmis ligomis ir kaip mūsų sąmoningi pasirinkimai padeda išlikti sveikais: per streso valdymą ir savo poreikių tenkinimą.
Lektoriai
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Taip pat dalyvauja gyd. Nida Silienė, mindfulness mokytojos Asta Balbierienė, Janina Sabaitė, Eglė Adomavičė bei Edita Tamulienė.
1. Kas yra MINDFULNESS (arba ĮSISĄMONINIMAS), kaip ir kodėl jis atsirado?
2. Kokią naudą jo praktikavimas gali duoti šios dienos skubančiame pasaulyje, t.y. kaip jis gali: padėti mums gyventi sveikiau, ramiau ir išmintingiau; pagerinti sveikatą sergant ir kol dar esame sveiki; praplėsti mūsų pasaulio suvokimą ir galimybes, padėti generuoti naujas idėjas, didinti efektyvumą; sustiprinti mūsų asmeninius santykius ir sutarimą su artimaisiais; padėti geriau suprasti, skatinti ir auginti vaikus; padėti vaikams ir paaugliams suprasti tėvus, ramiau bei kantriau priimti kylančius iššūkius; padėti kolektyve sukurti geresnį emocinį klimatą; ugdyti ir keisti įpročius; didinti psichologinį atsparumą; valdyti valgymo psichologijos sutrikimus; ugdyti atjautą.
3. Patarimai, norintiems pradėti praktikuoti Mindfulness: kaip pradėti, kada, kiek laiko per dieną reikia tam skirti, kaip geriausia išmokti Mindfulness.
4. Pagrindinių Mindfulness praktikų demonstravimas.
