2-oji šešių seminarų ciklo "ASMENYBĖ, JOS YPATUMAI IR SUTRIKIMAI" dalis
Kas yra asmenybė? Kas nulemia jos susiformavimą? Kiek ir kaip galime ją keisti?
Šie klausimai žmoniją domina jau nuo Antikinės Graikijos laikų, o galbūt ir dar seniau. Žmonijos istorijoje yra daugybė bandymų apibūdinti, sugrupuoti žmonės pagal tai kaip jie mąsto, elgiasi, patiria ir išreiškia emocijas bei paaiškinti kas tai nulemia.
Susidomėjimas asmenybės tema ir kylantys klausimai išlieka aktualūs ir šiandien. Kiekvienas iš mūsų esame asmenybė, kuri gyvena visuomenėje ir susiduria su kitomis asmenybėmis. Asmenybės, jos struktūros, bruožų supratimas gali padėti geriau pažinti ir suprasti save, kitą žmogų, tarpusavio santykius. >>> Apie 10 % žmonių turi asmenybės sutrikimų, o klinikinėje populiacijoje dar daugiau (Zimmerman, Rothschild ir Chelminski, 2005; Torgersen, 2009; Sperry ir Sperry, 2016; APA (DSM-5-TR), 2022). >>> Asmenybės sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialinius bei kitus santykius. Šie sutrikimai susiję su dažnesniais konfliktais šeimoje, skyrybomis, darbo santykių nutraukimu, tėvystės teisių apribojimu ar praradimu, benamyste, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, smurtu ir nusikalstamu elgesiu, problemomis su teisėtvarka. Asmenybės sutrikimo buvimas dažnai apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę. Jie susiję su prastesniu gydymo laikymusi, ankstyvu gydymo nutraukimu, dažnesniais atkryčiais ir dažnesniu medicinos ir psichiatrijos paslaugų naudojimu (Skodol, Bender, Gunderson ir Oldham, 2014; Sperry ir Sperry, 2016). >>> Kadangi tikimybė susitikti su asmenybės sutrikimą turinčiu žmogumi yra gan nemaža yra visai pravartu mokėti geriau juos suprasti, atpažinti ir žinoti kaip bendrauti.
