Pyktis yra viena dažniausių ir daugiausiai problemų sukeliančių emocijų.
Žmonės kenčia dėl netinkamai išreiškiamo pykčio pasekmių. Tai gali būti pykčio priepuoliai, dėl kurių žmonės dažniausiai gailisi.
Pyktis gali būti besitęsiantis daug metų dėl seniai įvykusių įvykių ar pykstant ant žmonių, su kuriais jau negalime susitikti. Pyktis gali būti kaip kitų emocijų išraiška arba perkeltas iš kitur, kai pyktį vienam žmogui perkeliame kitam. Dažniausiai žmonės bando užslopinti pyktį, kuris vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu pasirodo, kad ir kaip stengiamasi jį paslėpti. Užslopintas pyktis dažniausiai pasireiškia pasyvia agresija, kuri skatina atsitraukimą, nepadeda spręsti problemos ar patenkinti emocinius poreikius. Tai tik vargina žmogų, kelia įtampa, įvairius nemalonius kūno pojūčius, nuodija tarpasmeninius santykius. Pyktis turi daug spalvų – susierzinimas, dirglumas, įtampa, agresija, įtūžis, tad ne visada žmonės lengva atpažinti pyktį. Tuo labiau nelengva suprasti dėl ko jis kyla ir sunkiausia dalis – kaip tinkamai pyktį išreikšti?