Ką daryti, kai vargina įkyrios mintys ir elgesys?
Kai išeidami iš namų įkyriai pradedame galvoti, jog neišjungėme lygintuvo, neužrakinome durų ar kankina mintis, kad gali atsitikti kažkas blogo, pavyzdžiui, galime prarasti kontrolę, nuskriausti artimąjį.
▶ Kartais galvoje pradeda suktis įkyrios besikartojančios mintys apie kokią nors problemą, matyti vaizdai ar tiesiog muzikinės melodijos. Arba vargina impulsyvus noras atlikti kokius nors pasikartojančius ir varginančius veiksmus. Dažniausiai tai labai nemalonu ar net atrodo absurdiška. Nors patys savo protu suprantame, kad galvoti arba elgtis taip nėra jokio loginio pagrindo, tai vis tiek mūsų nepalieka. Laikui bėgant negatyvios patirtys gali tapti intensyvios, sukelia didelį diskomfortą, kartais net baimę „išprotėti“. Gyvenimą su šiomis mintimis (o kartais ir elgesiu) žmonės dažnai vadina „asmeniniu pragaru“, jos sutrikdo kasdieninę veiklą, mažina darbingumą, sekina psichologiškai ir fiziškai. ▶ Kita problema – perdėtas perfekcionizmas, tvarkingumas ir taisyklių laikymasis. Bloga savijauta, kai nėra apibrėžtumo ir nuspėjamumo, susierzinimas ir pyktis, kai kas nors vyksta ne taip, kaip mes norėjome ar planavome. Pernelyg didelis atsidavimas gyvenimo ir aplinkos sutvarkymui pagal savo taisykles, labai aukšti reikalavimai sau ir kitiems, sunkumai nuoširdžiai išreiškiant jausmus. Visa tai yra obsesinės-kompulsinės asmenybės ypatumai. Tokiems žmonės sunku gyventi patiems, sunku ir artimame santykyje su jais, tačiau, turint specifinių žinių ir įgūdžių, galima labai padėti sau ir kitiems. Įkyrios mintys ir veiksmai gali būti arba nebūti obsesinio-kompulsinio sutrikimo požymiais. Atskirti tai labai svarbu, jeigu norime efektyviai padėti sau arba kitiems. ▶ Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) pasižymi nerimą keliančiomis mintimis (obsesijomis) ir įkyriais veiksmais (kompulsijomis), kurių tikslas susilpninti nerimą keliančias mintis. Nors šios mintys suvokiamos kaip savos, jos nepaklūsta žmogaus valiai ir dažnai yra nepriimtinos. Dažnai kompulsyviais veiksmais žmogus siekia savo apsaugoti nuo mažai tikėtino įvykio, kuris jam gali nutikti ar kuriuo jis gali pakenkti kitiems. Žmogus bijo, kad tai įvyks šių veiksmų neatlikus. Dažniausiai sergantys OKS suvokia šių veiksmų beprasmiškumą bei neefektyvumą ir nuolat mėgina jiems atsispirti. Nesėkminga kova su sutrikimu atima labai daug psichologinių resursų ir išsekina. Per gyvenimą žmogui tikimybė susirgti šia liga yra 1.7-4%.
