Jau kurį laiką gyvename neįprastomis, susitelkimo ir iššūkių kupinomis sąlygomis.
Kaip mums pavyko priprasti ir adaptuotis? Kaip sekėsi „atskirti“ darbą ir šeimos gyvenimą…? Didžioji dauguma atsakys, jog sunkiai… Iš tiesų, gyventi ekstremaliomis ar itin daug nepatogumų keliančiomis sąlygomis žmonės gali tik trumpą laiko tarpą. Ilgainiui, arba prie to priprantama, arba tai sukelia nemenkas psichologines pasekmes.
Mažėjančios vietos pas psichoterapeutus ir psichologus rodo, jog nemaža dalis žmonių emociškai „sprogsta“ būtent dabar. Kone visus metus puoselėtas laukimas, kad tuoj tuoj baigsis karantinas ir vėl viskas sugrįš į buvusias vėžes, į įprastą gyvenimą, sukelia dar didesnę psichologinę įtampą, didesnes pykčio, nusivylimo, kaltinimo, susierzinimo emocijas ir ilgainiui – emocinį nuovargį. Ir galiausiai tai atsiliepia tiek profesiniame gyvenime, tiek asmeniniuose santykiuose. Specialistai pastebi išaugusį nerimą, įtampą tarpasmeniniuose santykiuose ir mažėjantį darbo efektyvumą. Vis daugiau organizacijų, kurioms svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė darbuotojų sveikata, imasi priemonių, kad galėtų padėti geriau jaustis ar lengviau įveikti esamus iššūkius. Seminaro metu kalbėsime labai aktualia emocinio nuovargio ir psichologinio pervargimo tema, nagrinėsime pirmuosius simptomus, kaip tai atpažinti savyje ir kituose, kokie mūsų veiksmai, elgesys ir mintys esant perdegimui ir emociniam nuovargiui kenkia bei kaip ugdyti psichologinio atsparumo kompetencijas tiek savyje, tiek komandoje ar organizacijos lygmeniu. Seminaro metu pateiksime veiksmingus metodus, kaip galime padėti sau ir šalia esančiam žmogui, kokios reikalingos naujos kompetencijos ir įgūdžiai tam, jog esant ilgalaikiam stresui gebėtumėm išlikti darbingi ir adekvačios emocinės būklės. Seminaro metu informacija ir žinios derinama su praktikomis.
Seminaro dalyvis