Manoma, jog visoje populiacijoje yra ne mažiau kaip 20% itin jautrių vaikų.
Daugiausia sunkumų kyla tuomet, kai tėvai, pedagogai ir kiti suaugusieji neatpažįsta itin jautraus vaiko temperamento ir šias vaiko savybes ima laikyti probleminiu elgesiu ar psichologiniu sutrikimu. Turėdama jautrų vaiką dažna šeima išgyvena daug iššūkių taikydama įprastus auklėjimo metodus ar bandydami lyginti vaiką su bendraamžiais. Ir matydami, jog įprasti auklėjimo metodai neduoda norimų rezultatų, neretai tėvai jaučiasi pasimetę ir bejėgiai. Situacija šeimoje ima taisytis tada, kai tėvai ima suprasti, kad jų vaikai yra itin jautrūs, kai priima juos tokius, kokie jie yra ir savo auklėjimo, bendravimo stilių geba pakeisti atsižvelgiant į jautraus vaiko poreikius.